2024/03/05 - Antradienis
No menu items!

„LTU Aquatics“ prezidentas: „Netaisyklingai susiformavę plaukimo įgūdžiai – iš kartos į kartą perduodama problema“

Privalai perskaityti

„Lietuviams vis dar trūksta saugaus elgesio vandenyje įgūdžių, mat dauguma jų plaukti mokėsi savarankiškai, nesikreipdami į specialistus“, – teigia asociacijos „LTU Aquatics“ prezidentas Saulius Binevičius. Anot jo, siekiant mažinti skendimų Lietuvoje skaičių svarbu užtikrinti, kad kuo daugiau vaikų reikiamų žinių įgytų dar vaikystėje, profesionalių treniruočių metu. Tačiau tėvai vis dar yra linkę plaukimo pagrindų savo atžalas mokyti patys. O tai, pasak eksperto, kelia sunkumų.

Skolinimosi internetu bendrovės „Vivus Finance“ užsakymu atliktas reprezentatyvus šalies gyventojų tyrimas atskleidė, jog vos 6 proc. lietuvių teigia lankę profesionalias plaukimo pamokas. Beveik pusė gyventojų prisipažįsta plaukti išmokę savarankiškai, kas penktas – su tėvų pagalba.

„Pats turiu šeimą, plaukimo trenerio specialybę, tačiau mokyti savo vaikus plaukti – viena sudėtingiausių užduočių. Norint, kad įgytos žinios ateityje leistų pasitikėti savo jėgomis vandenyje, būtina mokytis iš profesionalų. Kiekvienas su vaikais dirbantis instruktorius yra baigęs tam reikalingus mokslus, žino, kaip bendrauti su vaiku, kokius metodus taikyti ir panašiai. Be to, plaukimo specialistai geba prie vandens pripratinti net ir tuos, kurie jo bijo labiausiai. O tai svarbu, nes gyvename ežerų ir upių krašte, vasarą didžiąją laiko dalį leidžiame prie vandens, taip pat vykstame į keliones, kur esame linkę rinktis vandens pramogas“, – sako S. Binevičius.

„LTU Aquatics“ prezidentas atkreipia dėmesį į savarankiško mokymosi metu daromas klaidas ir iš jų kylančias problemas:

„Vaikai puikiai pažįsta savo tėvus, žino jų silpnąsias vietas, todėl dažnai jomis naudojasi. Tokiais atvejais tėvai yra linkę nusileisti ir pamokos tampa nekokybiškos. Be to, neretai ir patys suaugę nemoka taisyklingai plaukti, nes pagrindai jiems buvo perteikti ne šios srities specialistų, o jų pačių tėvų. Taip ir sukasi užburtas ratas, kuomet karta po kartos gyventojai išmoksta plaukti netaisyklingai. To padariniai pasimato tėvams atžalą atvedus į profesionalias treniruotes baseine – čia vaikas nori žaisti, jam sunkiai sekasi priprasti prie grupinių treniruočių su vienmečiais. Ir nors plaukti šis vaikas moka, tačiau netaisyklingai. Tuomet treneriams reikia kur kas daugiau laiko ir pastangų siekiant pakeisti susiformavusius netinkamus įpročius. Svarbu suprasti, kad mokyti plaukti nėra tas pats, kas mokyti važiuoti dviračiu. Tam reikia specialių žinių ir kvalifikacijos.“

Geriausias amžius mokytis plaukti – nuo šešerių

S. Binevičius sako, kad mėgautis vandens malonumais vaikai gali nuo pat gimimo, bet tai reikia daryti specialiuose baseinėliuose su šiltu vandeniu, stebint tėvams ir treneriui. O pradėti mokytis plaukimo pagrindų specialistas rekomenduoja 6-10 metų vaikams:

„Tokiame amžiuje vaikai jau yra savarankiški, moka patys nusirengti, apsirengti, nusiprausti ir panašiai. Minėto amžiaus jaunuoliai taip pat lengviau juda vandenyje, jų judesių amplitudė didesnė, greičiau pasimato įdirbis ir tobulėjimas.“

Pasak „LTU Aquatics“ prezidento, yra daugybė skirtingų metodikų, kaip vaiką išmokyti plaukti. Vis dėlto, viskas dažniausiai prasideda nuo pažinties su vandeniu:

„Pirmiausia vaikas yra mokomas atsipalaiduoti, tuomet – panardinti galvą, dar vėliau – plaukti ant nugaros su lentele ir be jos. Plaukiant nugara išmokstama mušti kojomis, vėliau yra prijungiami rankų mostai. Ir tik tada, kai vaikas išmoksta taisyklingai gulėti, gali būti derinami kojų bei rankų judesiai, susipažįstama su plaukimo technikos ypatumais, pereinama prie konkrečių plaukimo stilių – laisvojo plaukimo, plaukimo krūtine ir peteliške.“

Jis pabrėžia, kad mokančiu plaukti laikomas vaikas, galintis įveikti bent 100 metrų distanciją mažiausiai  dviem stiliais.

Skendimų problematikai trūksta dėmesio

S. Binevičius taip pat pastebi, kad skendimų prevencijai mūsų šalyje vis dar skiriama per mažai dėmesio: „Keliuose per metus žūsta panašiai žmonių tiek pat žmonių, kiek jų nuskęsta vandens telkiniuose. Tačiau palyginus, kaip dažnai kalbama apie šias dvi problemas, mastas skiriasi dešimtimis kartų.“

Todėl ekspertas atkreipia dėmesį, jog šiemet „Vivus Finance“ remiama programa „Mokėk plaukti ir saugiai elgtis vandenyje“ – nacionalinės reikšmės. Mat net 13 tūkst. antrokų turi galimybę susipažinti su vandeniu, jo galimybėmis, saugumo elementais.

Vis dėlto, anot jo, programos metu finansuojami tik 32 užsiėmimai. Tam, kad vaikai mokėtų plaukti ir, įvykus nelaimingam atsitikimui, galėtų išsigelbėti patys arba išgelbėtų kitą žmogų, reikia bent 125-150 kokybiškų treniruočių. Tad prie programos prisijungus didžiajam partneriui bus siekiama raginti tėvus patiems imtis iniciatyvos ir atvesti vaikus į treniruotes pas savo srities specialistus.

„Norėdami prisidėti prie visuomenei reikšmingų pokyčių, jau trečius metus iš eilės remiame socialinius projektus, skirtus edukuoti gyventojus apie saugų elgesį vandenyje ir mažinti skendimų skaičių šalyje. Šiemet dar garsiau kalbėsime apie skendimo problematiką šalyje, taip siekdami atkreipti tėvelių dėmesį į plaukimo įgūdžių svarbą ir tai, jog mūsų vaikai, o kartu ir mes patys, būsime saugesni, jei pagrindų išmoksime prižiūrimi profesionalų“, – sako „Vivus Finance“ vadovė Giedrė Štuopė.

Reprezentatyvų gyventojų nuomonės tyrimą siekiant išsiaiškinti, kokiais būdais šalies gyventojai išmoko plaukti bei patirtį susiduriant su pavojumi gyvybei vandenyje, pernai atliko bendrovė „Spinter tyrimai“.

spot_img
spot_img
spot_img
spot_img
spot_img
Naujausios

Lietuvos badmintonas sugrįžta į Europos elitą

Lietuvos badmintonininkė Samanta Golubickaitė pradžiugino visą Lietuvos badmintono bendruomenę. Atkaklus triūsas, treniruočių procesas ir tarptautinių turnyrų patirtis davė saldžių...

Daugiau straipsnių

spot_img

Kategorija

Sekite mus:

spot_img