2024/06/24 - Pirmadienis
No menu items!

Raiteliai su žirgais – viena komanda

Privalai perskaityti

Pirmą kartą nepriklausomos Lietuvos istorijoje Paryžiaus olimpinėse žaidynėse dalyvaus ir du mūsų šalies raiteliai. Dailiojo jojimo rungtyje pasirodys Justina Vanagaitė su žirgu Nabab, o trikovėje rungtyniaus Aistis Vitkauskas su žirgu Commander VG.

Vasaros olimpinių žaidynių programoje yra trys žirgų sporto rungtys. Tai konkūrai, dailusis jojimas ir trikovė.

Paryžiaus olimpinėse žaidynėse rungtyniaus 75 konkūrų jojimo raiteliai, 65 trikovininkai ir 60 dailiojo jojimo meistrų. Jojimo varžybose moterys ir vyrai dėl medalių kovoja kartu – dalyviai neskirstomi pagal lytis. Šiemet žaidynėse moterų ir vyrų visose rungtyse bus beveik po lygiai. Įdomu, kad, pavyzdžiui, Airijai trikovės varžybose atstovaus tik vyrai, o Didžiosios Britanijos komandoje – vien moterys.

Žirgų sportas olimpinėse žaidynėse 1900-aisiais debiutavo būtent Paryžiuje. Rungtyniavo tik konkūrų mėgėjai ir tik vyrai, be to, jie su žirgais šoko ne tik per kliūtis, bet ir į tolį. Kadangi reikiamo žiūrovų susidomėjimo šios varžybos nesulaukė, dvejose vėlesnėse žaidynėse 1904 ir 1908 m. raiteliai nepasirodė. O štai nuo 1912-ųjų Stokholme žirgų sportas į olimpinių žaidynių programą atėjo visiems laikams. Jau vyko ir konkūrai, ir dailusis jojimas, ir trikovė, kurią tada derėjo tiksliau vadinti penkiakove, nes sportininkams ir žirgams teko įveikti 55 km ištvermės jojimą, 5 km krosą, 3,5 km kliūtinį jojimą, 15 kliūčių konkūrą ir galiausiai pasirodyti dailiojo jojimo varžybose. Beje, ir tikriesiems dailiojo jojimo mėgėjams reikėjo peršokti penkias beveik metro aukščio kliūtis. Švedai jojimą buvo paskelbę svarbiausia žaidynių programos dalimi.

Moterys olimpinėse žaidynėse debiutavo 1952 m. Helsinkyje. Nuo tada jos rungtyniauja vienodomis sąlygomis su vyrais.

Žirgai yra vieninteliai gyvūnai, oficialiai dalyvaujantys olimpinėse žaidynėse, – pristatant sportininkus skelbiami ir jų vardai.

Trumpai susipažinkime su visomis trimis olimpinėmis disciplinomis. Dailusis jojimas yra viena meniškiausių sporto šakų. Laisvąją programą raiteliai atlieka pagal pasirinktą muziką. Kiekvieną elementą teisėjai vertina balais nuo 0 iki 10. Šie balai verčiami procentiniu rezultatu. Laimi duetas, surinkęs didžiausią visų galimų balų dalį. Vieną dieną atliekama privalomoji programa, kitą – laisvoji. Privalomojoje programoje testas (33 elementai) trunka apie 6 minutes, laisvojoje laikas griežtai nurodytas, reikia tilpti į 6 minutes (16 elementų). Varžybos vyksta lygioje 20×60 m aikštėje, aptvertoje žema tvorele ir simetriškai pažymėtoje dvylika raidžių – pagal jas nustatoma aikštelės vieta, kurioje atliekamas elementas. Žirgas demonstruojamas trimis aliūrais: žingine, risčia ir šuoliais. Vertinamas žirgo judesių laisvumas, lengvumas – turi matytis, kad žirgas pratimus atlieka savo noru, o ne atsakydamas į vos regimas raitelio komandas.

Konkūrų rungtyje raitelio tikslas – kuo greičiau be klaidų įveikti specialiai kiekvienoms varžyboms sudėliotą kliūčių maršrutą. Kliūtys, o jų būna dvylika, yra skirtingų formų, pločio bei aukščio. Viena kliūtis yra dviguba, dar viena – triguba, o sistema iš trijų ar dviejų šuolių laikoma viena kliūtimi. Tad raiteliai su žirgais atlieka penkiolika šuolių.

Olimpinėse žaidynėse kliūčių aukštis – 160 cm. Kiekvienoje rungtyje leidžiamas tam tikras skaičius klaidų (pavyzdžiui, jei žirgas atsisako įveikti tam tikrą kliūtį), bet viršijus šį skaičių duetas diskvalifikuojamas. Skaičiuojama, kiek laiko duetas sugaišta ir kiek baudos taškų surenka įveikdamas maršrutą. Baudos taškai skiriami už žirgo nepaklusnumą, nuverstas kliūtis, viršytą kontrolinio laiko normatyvą bei kitokias žirgo ar raitelio klaidas rungties įveikimo metu. Nugali greičiausiai be klaidų maršrutą įveikęs duetas. Trisdešimt geriausiai pasirodžiusių asmeninių konkūrų varžybų raitelių olimpinėse žaidynėse patenka į finalą.

Iš kairės: P.Bočkus, A.Vitkauskas, žirgas Commander VG, A.Vitkausko Ažmona Helene (Asmeninio albumo nuotr.).

Trikovės varžybos vyksta tris dienas. Šią rungtį sudaro jau minėti dailusis jojimas, konkūrai ir beveik 7 km krosas, kuris vyksta didelėje atviroje teritorijoje su įvairiomis kliūtimis, tarp jų – ir vandens. Tenka šokti per kliūtis į vandenį, o kartais reikia įveikti kliūtis šokant iš vandens. Dar tenka įveikti rąstus, griovius ir kitus trukdžius. Visose rungtyse raiteliai joja su tais pačiais žirgais, tik balnus ir aprangas pasikeičia.

Kai „Olimpinė panorama“ svarstė, koks žirgų sporto specialistas galėtų pakomentuoti visas tris rungtis, būsimasis olimpietis A.Vitkauskas nedvejodamas pasiūlė savo bičiulį, buvusį treniruočių partnerį ir konkurentą trikovės varžybose Petrą Bočkų. Dabar jis yra Lietuvos jojimo trikovės komiteto pirmininkas, treniruoja raitelius, rengia varžybas, turi žirgyną ir kroso trasą Butrimonyse netoli Alytaus.

– Kadangi turime jojimo trikovės olimpietį, turbūt ši rungtis populiari Lietuvoje? – paklausėme P.Bočkaus.

– Kažkada buvo. Prieš dešimt metų trikovės varžybose Lietuvoje dalyvaudavo 30 raitelių, o dabar vos šeši susirenka. Maniškė trikovės kroso trasa yra vienintelė šalyje, kurioje galima rengti varžybas ir net pasikviesti svečių iš Latvijos, Estijos. Švelniai tariant, ši rungtis yra labai pavojingoje zonoje, ant išnykimo ribos. Ir Aistis vargu ar kada nors būtų iškovojęs olimpinį kelialapį, jeigu gyventų Lietuvoje, o ne Danijoje. Ten jis daug metų gyvena, dirba su žirgais ir sportuoja, dalyvauja aukščiausio meistriškumo penkių žvaigždžių varžybose.

– Kaip kiekvienai rungčiai atrenkami žirgai?

– Tai daroma jau veisimo stadijoje. Yra pasaulyje daug specialių žirgynų, kuriuose veisiami, o vėliau auginami ir rengiami žirgai dailiajam jojimui, konkūrams.

Konkūrams reikia šoklių, atsargių žirgų, dailiajam jojimui – kuo geresnių judesių, aliūro, trikovei reikia universalių žirgų: ištvermingų bėgti krosą, šoklių ir energingų. Bet tokius žirgus sunkiau išmokyti dailiojo jojimo rungčiai būtinos ramybės.

– Ar svarbus žirgo ūgis, svoris?

– Ne. Nors visada, ypač dailiajame jojime, gražiau atrodo raiteliai ant aukšto, didelio žirgo.

– O dailiojo jojimo ir trikovės rungtyse besivaržančių sportininkų ūgis ir svoris labai skiriasi?

– Raitelių yra ir aukštų, netgi beveik dviejų metrų ūgio, ir žemų, kone lygių su konkūro kliūtimis. Aišku, žirgui sunkiau eiti, bėgti ir šokti per kliūtis su aukštaūgiu, solidaus stoto partneriu.

– Kurioje olimpinėje rungtyje dalyvauja brangiausi žirgai?

– Žinoma, dailiajame jojime. Ten kalbame apie milijonus. Paskui konkūrų žirgai, trečioje vietoje – trikovės.

– Ar svarbus sportininko amžius ir nuo kelerių metų raiteliai vadinami veteranais?

J.Vanagaitė su žirgu Nabab (Asmeninio albumo nuotr.).

– Jojimo sporte nevartojamas žodis „veteranas“. Kiek žinau, Londono žaidynėse dalyvavo 70-metis raitelis. 51-erių Aistis Vitkauskas Paryžiuje bus vyriausias visų laikų Lietuvos olimpietis. Tikiu, kad jis pats dar pagerins šį rekordą.

– Kokios vietos, jūsų nuomone, būtų geros mūsų raiteliams Paryžiuje?

– Jau pats patekimas į olimpines žaidynes yra didžiulė pergalė. Norėtųsi, kad jiems sektųsi kuo geriau. Jeigu aplenktų pusę savo varžovų, jau būtų labai gerai debiutantams. Aistis gali pretenduoti patekti tarp 25 geriausiųjų.

– Kaip, beje, Lietuvoje trikovininkai ir jų žirgai treniruojasi žiemą, kai užsnigta  jūsiškė kroso trasa?

– Manieže tobulina dailiojo jojimo įgūdžius, šuolius per kliūtis. Dalyvauja įvairiose respublikinėse varžybose. Pavasarį sugrįžta į kroso trasą.

– Ar brangus jojimo sportas?

– Žiūrint ir skaičiuojant asmeniškai, tikrai brangesnis už bėgikų. Tačiau norinčių treniruotis ar jodinėti savo malonumui kasmet daugėja.

– Ar vyksite į Paryžių žiūrėti olimpinių žaidynių?

– Norėčiau. Ieškau galimybių akredituotis jojimo trikovės varžybose. Smagu būtų iš arčiau palaikyti Aistį. Jeigu nepavyks akredituotis, pirksiu žiūrovo bilietus.

spot_img
spot_img
Naujausios

Derbyje „Kauno Žalgiris“ įtikinamai įveikė „Hegelmann“

https://youtu.be/iWeQUS3MT_Q zalgiris.lt naujiena

Daugiau straipsnių

spot_img

Kategorija

Sekite mus:

spot_img