2024/04/22 - Pirmadienis
No menu items!

Sunki sunkiaatlečių kelionė olimpinio tikslo link

Privalai perskaityti

Bulgarijos sostinėje Sofijoje vasario mėnesį vykusiame Europos sunkiosios atletikos čempionate dalyvavo penki lietuviai: trys vyrai ir dvi moterys. Mūsiškiai gerino Lietuvos ir asmeninius rekordus, bet liko tolokai nuo nugalėtojų garbės pakylos. Čempionato išvakarėse plaučių uždegimu susirgo didžiausia mūsų viltis Gintarė Bražaitė, o per varžybas traumą patyrė Tokijo olimpietis Arnas Šidiškis.

Antrus metus Lietuvos sunkiosios atletikos federacijos generaliniu sekretoriumi dirba buvęs žinomas atletas Modestas Šimkus. Dveji metai jis oficialiai patvirtintas šiame atsakingame poste, o prieš tai – dar tiek pat laikinai ėjo tas pačias pareigas per visas pandemijas ir kitą sudėtingą sportui laikmetį. Pats sportuodamas ir varžydamasis pussunkio svorio (105 kg) kategorijoje, Modestas Europos čempionate dvikovėje aukščiausiai pakilo iki šeštosios vietos, o pasaulio pirmenybėse buvo vienuoliktas. Didžiausias jo pasiekimas – trečia vieta pasaulio studentų čempionate.

Nedaug M.Šimkui trūko ir iki olimpinio kelialapio į 2012 m. Londono žaidynes. 2010-ųjų pasaulio čempionate Antalijoje reikėjo tik užfiksuoti iškeltą svorį – ir kelialapis garantuotas. Bet tai padaryti sutrukdė akimirksniu kūną perliejęs nepakeliamas skausmas.

„Neretai taip būna sunkiojoje atletikoje. Kalbant apie žaidimų sportą dažnai sakoma: lydėjo sėkmė, kamuolys pasisukiojęs ant lanko įkrito, nuo lentos atšoko tiesiai į rankas. O sunkumų kilnotojai netikėtų sėkmių patiria nedaug. Matai štangą ir žinai, kad privalai ją iškelti. Pajėgsi arba ne“, – lygina M.Šimkus.

Ant pirmo ir trečio garbės pakylos laiptelių – Aras ir Tauras Šimkai, o greta jų treneris ir tėtis Modestas Šimkus (Asmeninio archyvo nuotr.).

Baigęs sportinę karjerą jau beveik dešimt metų Modestas dirba treneriu Telšių sporto centre. Treniruoja moksleivius. Turi tris sūnus, du iš jų – aštuonmetis Aras ir šešiametis Tauras ne tik sukiojasi sunkiosios atletikos salėje, bet jau pelno medalius varžybose. Pernai Aras Šimkus Lietuvos jaunučių pirmenybėse (iki 13 metų), rungtyniaudamas su keleriais metais vyresniais vaikais, tarp lengviausiosios svorio kategorijos berniukų buvo trečias!

– Ar daug moksleivių domisi sunkiąja atletika Telšiuose?

– Pakankamai. Keičiasi sunkiosios atletikos kultūra, tėvų požiūris į šią sporto šaką. Nebeliko kažkada girdėtų kalbų, esą štangų salėse luošinami jauni žmonės… Ir aš, ir kiti treneriai aiškiname tėvams ir vaikams, kad daugiausiai dėmesio skiriame bendram fiziniam pasirengimui, mokomės ne tik svorius kelti, bet ir galvoti, suvokti atliekamo darbo svarbą ir prasmę. Didžiulę įtaką sporto šakos pasirinkimui, manau, daro ir tai, kad mūsų mieste treniruotės vyksta puikiai rekonstruotoje ir įrengtoje salėje. Tai viena geriausių sunkiosios atletikos salių šalyje. Čia vasaromis rengiamos Lietuvos rinktinės treniruočių stovyklos.

– O koks sunkiosios atletikos vaizdas visoje Lietuvoje?

– Turim ir gerų, ir blogesnių pavyzdžių. Geriausia sporto bazė ir sąlygos sportuoti, be abejo, yra Klaipėdoje. Būtina paminėti marijampoliečių pasiekimus: nusipelnęs Lietuvos treneris Alvydas Kirkliauskas atrado tokius talentus, kaip 2016 m. olimpinį prizininką Aurimą Didžbalį, 2013 m. Europos čempioną Žygimantą Stanulį. Pajėgių atletų išaugina Anykščių, Šilutės, Panevėžio treneriai. Šiuo metu Lietuvos sunkiosios atletikos federaciją sudaro 19 sunkiosios atletikos klubų ir sporto centrų.

Norėtųsi geresnių sąlygų Vilniuje ir Kaune. Didžiuosiuose miestuose yra buvusių sportininkų, galinčių ir norinčių dirbti treneriais. Pavyzdžiui, sostinėje dirba Mindaugas Janulis. Bet treniruočių sąlygos, švelniai tariant, galėtų būti geresnės. Kaune apskritai nėra trenerio. O salę ten siūlė ketvirtame aukšte, net nepagalvoję apie šios sporto šakos specifiką.

– Prisiminkime Europos čempionatą Sofijoje, kuriame jūs buvote ir federacijos vadovas, ir treneris.

– Žilvinas Žilinskas Valstybės atkūrimo dieną, Vasario 16-ąją, pagerino du Lietuvos rekordus svorio kategorijoje iki 81 kg ir užėmė 11 vietą. A.Kirkliausko auklėtinis rovimo veiksmu iškėlė 140 kg, stūmimo – 174 kg (Lietuvos rekordas), o dvikovėje surinko taip pat rekordinę 314 kg sumą.

Irmantas Kačinskas (treneris Ž.Stanulis) pagerino asmeninius rekordus ir olimpinėje svorio kategorijoje iki 102 kg užėmė 14 vietą. Rovimo veiksmu jis iškėlė 158 kg, stūmimo – 180 kg ir dvikovėje surinko 338 kg. Kartu su Irmantu šioje svorio kategorijoje pasirodė olimpietis A.Šidiškis, tačiau jis patyrė traumą ir varžybų nebaigė.

Tokijo olimpinėse žaidynėse Lietuvos garbę gynė A.Šidiškis (Vytauto Dranginio nuotr.).

Tokijo olimpinėse žaidynėse Lietuvos garbę gynė A.Šidiškis (Vytauto Dranginio nuotr.).

Aistė Anciukevičė (treneris Vytautas Glovackas) svorio kategorijoje iki 55 kg užėmė 14 vietą, bet pagerino net tris šalies rekordus. Sportininkė rovimo veiksmu iškėlė 62 kg, stūmimo – 84 kg ir dvikovėje surinko 146 kg.

Svorio kategorijoje iki 71 kg Lijana Jakaitė (treneris Edvardas Šauklys) liko trylikta. Jos dvikovės suma – 208 kg (rovimas – 93 kg, stūmimas – 115 kg).

Optimistiškiausiai nuteikė Ž.Žilinskas. Jam šiemet sukaks tik 23-eji. Tad jis dar galės dalyvauti Europos jaunimo čempionate ir, tikimės, ten iškovos medalį. Reikėtų pasakyti ir tai, kad daugeliui atletų perėjimas iš jaunimo į suaugusiųjų grupes būna nelengvas. Štai L.Jakaitė, kuri yra Europos jaunimo iki 23 m. čempionė, jau antrus metus rungtyniauja su moterimis, bet prasibrauti į dešimtuką negali.

Likus savaitei iki čempionato pradžios plaučių uždegimu susirgusios G.Bražaitės rezultatai prieš varžybas ir po jų buvo tokie, kad realiai pretendavo į medalius.

– Ar dar yra vilčių, kad Lietuvos atletą matysime Paryžiaus olimpinėse žaidynėse?

– Vilčių dar yra. Kovo 31-ąją Tailande prasidės Pasaulio taurės varžybos. Tai bus paskutinė atranka į Paryžiaus olimpines žaidynes. Apskritai reikia pabrėžti, kad į šias žaidynes atranka yra kaip niekada sunki. Visų pirma žaidynių programoje palikta tik po penkias vyrų ir moterų svorio kategorijas. Pavyzdžiui, neseniai vykusiame Europos čempionate ir pasaulio pirmenybėse būna po dešimt svorio kategorijų. Iš viso pasirodys tik 120 atletų – po 60 moterų ir vyrų, po 12 vienoje svorio kategorijoje. O pasaulinei Sunkiosios atletikos federacijai priklauso 192 šalys. Įdomumo dėlei pasakysiu, kad Londono ir Rio de Žaneiro olimpinėse žaidynėse rungtyniavo po 260 atletų.

Yra dar viena labai svarbi naujovė. Olimpinėse žaidynėse galės startuoti tik tie sportininkai, kurie dalyvavo ne mažiau nei penkiuose iš numatytų septynių kvalifikacinių etapų. Dvejos varžybos yra privalomos: tai 2023 m. pasaulio čempionatas Saudo Arabijoje ir minėta būsimoji Pasaulio taurė Tailande. Jeigu bent vienose iš minėtų varžybų sportininkas nedalyvauja, net nesvarbu, dėl kokios priežasties, durys į žaidynes jam užvertos.

Lietuvai Tailande atstovaus G.Bražaitė (iki 81 kg), L.Jakaitė (iki 71 kg) ir I.Kačinskas (iki 102 kg).

– Kokius kalnus mūsiškiai turi nuversti, kad patektų į Paryžių?

– Svarbiausia Tailande iškelti kuo didesnius svorius ir užimti kuo aukštesnę vietą.

Lemia daugybė kriterijų ir netgi man, federacijos generaliniam sekretoriui, nelengva tai paaiškinti. Visų pirma, pagal reitingą kiekvienoje olimpinėje kategorijoje bus paskelbta dešimt geriausią rezultatą dvikovėje pasiekusių sportininkų. Gali patekti tik vienas vienos šalies atstovas vienoje svorio kategorijoje ir ne daugiau nei keturi per visas vyrų ir moterų svorio kategorijas.

Penkiems žemynams bus skirta po vieną vietą visose olimpinėse kategorijose. Per visą atrankos ciklą, kuris truko dvejus metus, reikia būti savame žemyne geriausiam savo olimpinės svorio kategorijos sunkiaatlečiui ir pasiekti geriausią dvikovės rezultatą. Tokia sistema ypač nepalanki Europos ir Azijos atletams, nes šių žemynų atstovai tarp sunkiaatlečių dominuoja. Pavyzdžiui, Lietuva turi bent pora atletų, kurie su savo rezultatais realiai galėtų patekti į olimpines žaidynes, jei būtų iš Afrikos ar Okeanijos. Kai buvo paskelbta ši atrankos sistema, ne vienas buvęs Europos ar Azijos čempionas nusprendė pakeisti pilietybę ir atstovauti kitai valstybei, kad patektų į olimpines žaidynes. Tokios olimpinės atrankos naujovės.

Taip bus išdalyta 110 kelialapių. Kadangi žaidynėse bus 120 sunkiaatlečių, dar keturios vietos bus skirtos šeimininkų atstovams (2 vyrai ir 2 moterys). Likusius šešis kelialapius – šalims po vieną – paskirs Tarptautinis olimpinis komitetas. Kokiu principu, federacijoms nėra žinoma.

– Priminkime skaitytojams Paryžiaus olimpinių žaidynių svorio kategorijas.

– Moterų bus iki 49, 59, 71, 81 kg ir per 81 kg. Vyrų – iki 61, 73, 89, 102 ir per 102 kg. Aišku, kad visuose svoriuose į vieną kategoriją pretenduos sportininkai ir sportininkės mažiausiai iš dviejų kategorijų. Kaip matome, kai kurių svorio kategorijų diapazonai milžiniški, vyrų varžybose – net iki 15 kilogramų.

– Aišku, kad vieni sportininkai mes svorį, o kiti stengsis pasunkėti.

– Taip. Dažniausiai papildomų kilogramų atsikratoma tada, kai antsvoris yra iki 5 kg, kai daugiau – jau stengiamasi pereiti į sunkesnę kategoriją. Nors visko būna.

Kada sunkiaatlečiai sveriami prieš varžybas? Pamenu, imtynininkus, boksininkus žaidynėse sverdavo varžybų išvakarėse. Tai sugrįžę po svėrimo, gerokai pasikankinę mesdami svorį, jie kone pusdienį praleisdavo olimpinio kaimelio valgykloje.

Pagal varžybų reglamentą Europos, pasaulio ir, žinoma, olimpinėse žaidynėse sportininkai sveriami likus dviem valandoms iki starto. Čia jau nepavalgysi.

spot_img
spot_img
Naujausios

Erikas Grigaitis pateko į dar vieną plaukimo finalą Belgijoje

Antverpene tęsiasi atvirasis Belgijos plaukimo čempionatas. Sekmadienį į vyrų 200 m plaukimo nugara finalą sėkmingai pateko sidabro medalį šiose...

Daugiau straipsnių

spot_img

Kategorija

Sekite mus:

spot_img