Liepos 25-ąją minima pasaulinė skendimo prevencijos diena. Higienos instituto duomenimis, praėjusiais metais Lietuvoje nuskendo 80 žmonių – mažiausiai per pastarąjį dešimtmetį. Visgi, mokymo plaukti specialistai ragina žmones išlikti budrius ir prie vandens poilsiauti atsakingai.
Vien per pirmus šešis šių metų mėnesius ugniagesiams gelbėtojams net 199 kartus teko dirbti vandenyje ar ant ledo.
Kaip informuoja Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamentas, šių darbų metu jie ištraukė 59 skenduolius, tarp jų vieną vaiką, bei išgelbėjo 17 gyventojų, iš jų tris vaikus. Daugiausia skenduolių ištraukta Kauno ir Vilniaus apskrityse – po 14.
Dažniausiai skenduolius ugniagesiams gelbėtojams teko traukti iš tvenkinių, vyrų iš vandens telkinių ištraukiama penkis kartus daugiau nei moterų, nuskendusiųjų amžiaus vidurkis – 58 metai.
Mirusiųjų skaičius pagal mirties priežastį atsitiktinis paskendimas*
Metai | Vyrai ir moterys | Vyrai | Moterys |
2023 | 80 | 69 | 11 |
2022 | 117 | 87 | 30 |
2021 | 144 | 114 | 30 |
2020 | 140 | 115 | 25 |
2019 | 137 | 106 | 31 |
2018 | 155 | 117 | 38 |
2017 | 142 | 107 | 35 |
2016 | 190 | 156 | 34 |
2015 | 146 | 109 | 37 |
2014 | 229 | 189 | 40 |
2013 | 198 | 162 | 36 |
*Higienos instituto duomenys
Nors skendimų statistika šalyje gerėjanti, „LTU Aquatics“ mokymo plaukti programos koordinatorė, plaukimo trenerė Milda Šeibokaitė tvirtina, kad žmonės vis dar linkę gerokai pervertinti savo ir kitų plaukimo įgūdžius.
Pasak jos, itin susirūpinti turėtų vaikus auginantys tėvai, dažnai numojantys ranka į jų plaukimo gebėjimus.
„Tėvai turėtų žinoti, kad visuotinės antrokų mokymo plaukti programos dalyviai negauna pažymėjimo, patvirtinančio, jog jų atžala moka plaukti. Pažymėjimuose tik nurodomi atskiri įgūdžiai, kuriuos vaikas įgijo programos metu. Svarbu, kad tėvai suprastų: jei jų vaikas dar nemoka plaukti, tai reikia papildomai skirti laiko ir resursų, kad jis išmoktų. Klaidingas įsitikinimas, kad vaikas moka plaukti, gali turėti rimtų pasekmių,“ – pabrėžia M. Šeibokaitė.
Nors plaukimas yra gyvybiškai svarbus įgūdis tiek vaikams, tiek suaugusiems, didžioji dalis tautiečių mokosi plaukti savarankiškai arba padedami šeimos narių, o kas penktas – visai nemoka plaukti.
Ilgametė statistika rodo kad šiltuoju metų sezonu nuskęsta dešimtys lietuvių. Pernai vien per liepos mėnesį ugniagesiai gelbėtojai iš vandens tekinių ištraukė 18 skenduolių, todėl gyventojai raginami būti ypač atsargūs: nesimaudyti nežinomose, nuošaliose vietose, ypač išgėrus alkoholinių gėrimų.
Saugiau pasirinkti paplūdimį arba vietą, kur maudosi daugiau žmonių ir budi gelbėtojai. Ypač atsargūs turėtų būti poilsiautojai prie jūros, kur apie gresiančius pavojus įspėja ne tik gelbėtojai, bet ir iškeltos vėliavos bei ženklai, kuriais būtina vadovautis.
Taip pat labai svarbu mažamečių vaikų nepalikti pramogauti prie vandens vienų. Vaikai skęsta greitai ir tyliai, todėl juos būtina akylai stebėti ir išmokyti pagrindinės taisyklės – vandens telkiniuose maudytis tik su suaugusiojo priežiūra.
Ekspertai pabrėžia, kad plaukti reikėtų mokytis visus metus su profesionalų pagalba, kad tiek vaikai, tiek suaugusieji ne tik jaustųsi saugūs, bet ir sugebėtų ramiai reaguoti į nenumatytas situacijas vandenyje.
Mokymo plaukti programa (Fizinio aktyvumo programa Nr.: NSA-FA-PRO-MVP-2023-2-0004) bendrai finansuojama Sporto rėmimo fondo lėšomis, kurias administruoja Nacionalinė sporto agentūra prie Lietuvos Respublikos švietimo, mokslo ir sporto ministerijos.
LPF Naujiena