Ieties metikė Liveta Jasiūnaitė išbandė jėgas jau antrose karjeroje olimpinėse žaidynėse. Tik šįkart jos baigėsi jau atrankoje.
Pirmuoju bandymu ietį numetusi 58 m 35 cm, kitus du kartus ji peržengė sektoriaus ribą. Galutinėje įskaitoje lietuvei tarp 32 sportininkių atiteko 25-oji vieta. Prieš trejus metus Tokijuje L.Jasiūnaitė iškovojo septintąją vietą.
Finale varžysis dvylika ieties metikių. Aštuonios įvykdė kvalifikacinį normatyvą (62 m), o dar keturios atrankos barjerą įveikė į dvyliktuką patekusios pagal rezultatus. Paskutinis kelialapis į finalą atiteko japonei Momone Ueda, numetusiai ietį 61 m 8 cm.
L.Jasiūnaitės geriausias šio sezono rezultatas yra 62 m 1 cm, o asmeninis rekordas – 63 m 98 cm.
Pastaraisiais metais geriausia Lietuvos ieties metikė gyvena permainų laikotarpį. Prieš dvejus metus netikėtai likusi be trenerės, ji buvo pasukusi už Atlanto, kur dirbo su lietuvių kilmės treneriu Tomu Puksčiu. Bet šis bendradarbiavimas irgi nutrūko. Dabar sportininkę treniruoja Londono olimpinių žaidynių dalyvė Indrė Jakubaitytė, su kuria L.Jasiūnaitė yra kovojusi ne vienose varžybose
Liveta, kas sutrukdė pasiekti finalą?
Iš 32 merginų ietinininkių šandien po kvalifikacijos laimingos tik dvylika.
Šie metai tokie. Gal trūko stabilumo, trūko aiškumo, nes technikoje labai daug ieškojimų. O menkiausias sudvejojimas tokio lygio varžybose ir iškart rezultatas aiškus.
Antruoju bandymu jūsų mesta ietis skriejo toli, tačiau netikėtai užmynėte liniją. Ar šis metimas būtų išvedęs į finalą?
Aišku, visai tiksliai nepasakysiu, bet kad tikrai geresnis metimas nei užfiksuotas, tai faktas. O ar jo būtų pakakę patekti į dvyliktuką – nežinau.
Liveta Jasiūnaitė Paryžiaus olimpinėse žaidynėse. Kipro Štreimikio/LTOK nuotr.
Esate minėjusi, kad tokio lygio varžybose labai svarbu gerai atlikti pirmą metimą. Gal šįkart po pirmo nepakankamai tolimo metimo atsirado psichologinis faktorius?
Ne. Kai varžybose daugiau nei dešimt dalyvių, tarp metimų – labai ilgas laiko tarpas. O man reikėjo pirmai pradėti. Bet nieko ten neįvyko. Antras metimas parodė, kad ir gerai pasiruošiau, nebuvo, kad kažkas psichologiškai paveikė. Metimas buvo geras. Trečią kartą jau buvo sudėtingiau mesti.
Ką veiksite dabar, kai varžybos jau baigtos?
Šiandien svarbi diena Lietuvai – reikės palaikyti Mykolą ir Andrių disko metimo varžybų finale. Namo skrisiu rugpjūčio 11-ąją.
Ar su dideliu apmaudu prisiminsite Paryžių?
Taip. Rezultatas prastas, prasta vieta.
Paprasčiausiai reikia gal daugiau laiko dirbant su nauja trenere, varžybų ir, galbūt, viskas bus gerai.
Kokį įspūdį paliko atmosfera „Stade de France“ stadione, kur kasdien renkasi po 80 tūkst. žiūrovų? Ar teko kažką panašaus patirti?
Teko patirti. Man pirmas pasaulio čempionatas buvo Londone, ten viskas buvo panašiai.
Išties, čia smagu, daug žmonių. Yra ir mano brolis su žmona atvažiavę pasižiūrėti.
Pernai teneris Tomas Pukstys kalbėjo apie bandymus jus išmokyti kitaip mesti ietį. Kaip sekasi prisitaikyti prie naujos technikos?
Dirbame ties tuo, bet jau yra didelis bagažas visai kitokių metimų, tai reikia laiko nušlifuoti naują techniką.
