„Kol mokomės, tol esame jauni“, – neabejoja Paryžiaus olimpinių žaidynių 3×3 krepšinio bronzos medalininkas Gintautas Matulis, randantis laiko ir sporto edukologijos magistro studijoms, ir socialinės atskirties mažinimo stovyklų organizavimui ir, žinoma, krepšiniui.
Šį sezoną Nacionalinės krepšinio lygos klube „Jurbarkas-Karys-Manvesta“ rungtyniaujantis 37 metų G.Matulis buvo labiausiai tituluotas sportininkas Lietuvos tautinio olimpinio komiteto (LTOK) Molėtuose surengtame seminare „„Socialiniai tinklai ir savo ateities įgalinimas“.
Su 21 sportininku, kurių amžius – nuo 15 iki 38 metų, žiniomis dalinosi įvairių sričių lektoriai.
Vienintelės Tarptautinio olimpinio komiteto programos „Athlete365Career+“ sertifikuotos lektorės Lietuvoje, LTOK užsienio ryšių direktorės dr. Vaidos Mačianskienės tema buvo „Savo ateities įgalinimas: stiprybės ir vertybės, pomėgiai, tikslai ir planavimas“.
Praktinių dirbtuvių metu su asmeninio prekės ženklo kūrimo strategija supažindino ISM profesorė ir nišinės konsultacijų įmonės „Persona Cognita“ įkūrėja dr. Dominyka Venciūtė.
„Influenceriai.lt“ atstovė Fausta Barauskaitė papasakojo apie nuomonės formuotojų rinkos subtilybes, atskleidė šios veiklos užkulisius, kainodarą.
ISM profesorius ir lektorius dr. Eigirdas Žemaitis vedė praktines „LEGO Serious Play“ dirbtuves „Aš – komandos dalis“, kurių metu sportininkai, dėliodami iš lego detalių įvairias figūras, į save ir aplinkinius pažvelgė per kūrybingumo prizmę.
Krepšininkas Gintautas Matulis LTOK mokymuose sportininkams / S. Čirbos / LTOK nuotr.
Kodėl nusprendėte dalyvauti LTOK seminare?, – paklausėme G.Matulio.
Kursai patraukė tuo, kad čia buvo įvairios temos, o viena jų – socialiniai tinklai. Jau anksčiau galvojau, kaip įgalinti socialinius tinklus. Nes dabar galima sukurti daug vertės, bet reikia suprasti, kaip tai daryti nuosekliai.
Labai džiaugiuosi, kad LTOK rūpinasi sportininkais ir daro tokius mokymus. Jie labai vertingi.
Kiekvienas iš mokymų išsinešame naudos, pozityvumo ir žinių, kurias galėsime panaudoti ateityje.
Man labai patiko būti sporto bendruomenėje. Nesvarbu, ar esi olimpinių žaidynių medalininkas, ar jaunimo čempionas. Visi mes sportininkai ir siekiame savų tikslų, svajonių. Sportas nėra baigtinis mūsų gyvenimo etapas. Todėl žiūri į priekį, ieškai karjeros galimybių.
Seminare daug dėmesio buvo skiriama savęs pažinimui. Ar pavyko ką nors naujo atrasti savyje?
Gal labiau ne atrasti, o prisiminti. Kolega Darius Tarvydas sakė – nesu kūrybingas. Bet dėliodami lego figūrėles mes pamatėme, kad esame kūrybingi, tik kiekvienas savaip. Tik toje mus įtraukusioje kasdienėje rutinoje pamirštame, ką galime.
Svarbu nepamiršti žaismingumo, to, jog kiekvienas savyje turime vidinį vaiką. Žaismingumas išlaisvina. Reikia pabėgti nuo rutinos, dažniau pamąstyti, ko mes norime, kas esame. Ir tai padės mums pasiekti savo tikslų.
Norisi pagerinti viešąjį kalbėjimą. Komunikacijos įgūdžius.
Motyvacija kurti yra didelė. Ir mokymai ją dar labiau padidino. Judėjimas yra gyvybė, Ir kol mokomės, tol esame jauni.
3×3 krepšinio rinktinės bronza Paryžiaus olimpinėse žaidynėse / V. Dranginio / LTOK nuotr.
Ar esate aktyvus socialiniuose tinkluose?
Ne. Po olimpinių žaidynių nei nuotraukų įsikėliau iš ten, nei parašiau, nors minčių daug. Svarsčiau, kaip tai pateikti, kaip išdėstyti. Ir čia gavau keletą labai naudingų patarimų, kurie padės susidėlioti žingsnius, ką turėčiau daryti, nuo ko pradėti. Tie pirmieji žingsniai labai svarbūs. Nes norisi pasidalinti istorija apie kelionę olimpinio medalio link su visais, ypač jaunimu. Juk medalis yra iškovotas ne man, o Lietuvai.
Seku daug sportininkų paskyrų. Bet socialinių tinklų erdvėje esu labiau stebėtojas. Pats dalinuosi daugiau laimėjimais, informacinio pobūdžio žinutėmis. Nėra nuoseklumo, aiškios krypties, kur aš noriu eiti, kuo dalintis.
Man labai patinka dirbti su jaunimu, rengiu socialinės atskirties mažinimo stovyklas. Ir humoras man ne svetimas. Labai norėčiau skleisti žinią per motyvavimo prizmę, edukavimą, bet tuo pačiu ir linksmai, suprantamai.
Sakoma, kad socialiniai tinklai yra skirt jaunesniems žmonėms, ypač „Tik Tok“, instagramo didžiosios dalies lankytojų amžius yra iki 35 metų. Ar jus domina šie tinklai?
Man įdomu. Mano vaikai sako, kad norėtų „Tik Tok“ paskyras susikurti. Išgirdau idėjų, kaip kartu su jais įgalinti „Tik Tok“, sužinojau, kaip perduoti jaunimui svarbią žinutę linksmai.
Aš stengiuosi neatsilikti nuo jaunimo. Su vaikais naudojuosi „Snapchat“. Bet pagal amžių neskirstyčiau į socialinių tinklų lankytojų, nes ir mano tėvai turi paskyras.
Krepšininkas Gintautas Matulis LTOK mokymuose sportininkams / S. Čirbos / LTOK nuotr.
Užsiminėte, kad rengiate socialinė atskirties mažinimo stovyklas. Papasakokite apie šią veiklą?
Esu įsteigęs asociaciją „Tikslus sportas“. Mes rengiame socialinės atskirties mažinimo sportines stovyklas. Vienos yra labiau susijusios su krepšiniu, kitos – bendros, kur jaunimą supažindiname su įvairiomis sporto šakomis. Rengiame susitikimus su sporto psichologais, žmonėmis iš kitų sričių. Skatiname jaunus žmones atrasti save.
Stovyklose netrūksta sėkmės istorijų. Labai džiugina, kai iš rizikingos socialinės grupės atėję vaikai ateina į stovyklą slėpdami galvą po kapišonu, o pabaigoje jau drąsiai rodydami savo veidą dėkoja, kad labai smagu. Įkvepiame pokytį, didesnį ar mažesnį.
Vykdėme veiklą drauge su kariškiais. Po jos vienas jaunuolis pasakė: man patiko, norėčiau būti karys. Tokie pavyzdžiai įkvepia daryti, nesustoti, padėti jaunimui. Matau tai kaip savo misiją.
Gal ši veikla susijusi su jūsų išsilavinimu?
Ne. Mano vidinis potraukis yra pagalba kitiems. Tai asmeninė savybė nuo mažens. Esu dirbęs jaunimo reikalų agentūroje, kur rūpinomės sunkesnio charakterio vaikais. Džiaugiuosi, kai bent vienas iš dešimties jų atranda savo kelią. Ir parodo tą kelią kitiems. Pasaulis tampa gražesnis.
Savo ateitį siejate su panašia veikla?
Matau save tiek treneriu darbe, tiek mentorystėje.
Kokius mokslus esate baigęs?
Labai įvairius. Nuo statinių inžinerijos iki verslo vadybos. Dabar studijuoju sporto edukologijos magistrantūroje. Mane labai traukia psichologijos sritis. Pabuvęs olimpinėse žaidynėse matau, kaip to reikia sportininkams. Psichologinė sveikata labai svarbi.
LTOK Naujiena
