Pirmadienį Europos jaunimo žiemos olimpiniame festivalyje Sakartvelo kalnų kurorte prasidėjo vaikinų didžiojo slalomo rungties varžybos. 16-metis kalnų slidininkas Rapolas Lapienis galutinėje įskaitoje po abiejų nusileidimų užėmė itin aukštą 30-ą vietą, o kitas lietuvis Nojus Užkuraitis buvo 62-as.
Pirmojo nusileidimo metu R. Lapienis trasą įveikė per 52,33 sek. ir nuo lyderio norvego Eliaso Hartfordo Kvaelio atsilikęs 3,35 sek. buvo 40-as.
Antrajame nusileidime sportininkas sugebėjo pagerinti savo poziciją, užimdamas 27-ą vietą (50.99 sek.) ir galutinėje įskaitoje užėmė aukštą 30-ą vietą.
Po pirmojo nusileidimo lietuvio veide matėsi nusivylimas. „Bet po pirmo prasto važiavimo galėjau atsikvėpti, susikaupti ir gerai nuvažiuoti antrąjį. Antrasis nusileidimas tikrai buvo geresnis. Viename posūkyje užvažiavau ant vidinės slidės, nukritau, bet iškart atsistojau. Praradau kažkiek laiko, bet ne per daug. Svarbu žvelgti į priekį ir pozityviai mąstyti“, – sakė 16-metis.
Rapolas Lapienis didžiojo slalomo varžybose / Edijs Palens nuotr.
Kalbėdamas apie varžybų sąlygas, jauniausias iš trijų festivalyje startuojančių Lietuvos kalnų slidininkų sakė: „Sąlygos puikios. Trasoje – ledas, bet pakankamai kibus. Puikios sąlygos ir startuojantiems vėliau. Na, trasos irgi adekvačios. Taip kad puikus olimpinis festivalis.“
Rapolą į Bakurianį kaip techninio personalo atstovas atlydėjo jo tėvas Vytautas Lapienis. Jis pritarė sūnui dėl varžybų sąlygų: „Trasa paruošta tikrai gerai, danga puiki, kieta, bet tai nėra tikras butelinis ledas. Čia tikrai ne Pasaulio taurė ar panašiai. Trasos pakankamai atviros, tinkamos tiems, kurie gal ir neturi aukščiausio lygio pasiruošimo. Pakankamai tiesu ir pakankamai lengva. Gal tai kažkiek ir išmušė mūsų sportininkus iš vėžių, nes nusiteikimas buvo ženkliai sudėtingesniam reikalui. Bet vertinam tikrai gerai. Nėra juo skųstis, oras kosminis. Reikia džiaugtis ir stengtis maksimaliai važiuoti.“
R. Lapienis – jau antrasis savo šeimos atstovas, startuojantis tarptautiniame olimpiniame renginyje. Šiuo metu jau nebesportuojantis jo vyresnysis brolis Vakaris Jokūbas 2020 m. dalyvavo jaunimo žiemos olimpinėse žaidynėse Šveicarijoje. Ten jis slalomo rungtyje užėmė 34 vietą, o didžiajame slalome finišavo 50-as.
Rapolas Lapienis startuoja / Edijs Palens nuotr.
Paklaustas, ar įžvelgia privalumų tame, kad Rapolas – jau antras sūnus, kurį jis lydi tuo pačiu keliu kalnų slidinėjime, V. Lapienis pabrėžė, kad jis nėra treneris – R. Lapienį tarptautinėje Italijos komandoje „Ski Racing Camp“ treniruoja taip pat į Sakartvelą atvykdęs Corrado Castoldi, prisidėjęs ir prie geriausio visų laikų Lietuvos kalnų slidininko Andrejaus Drukarovo karjeros šuolio.
„Aš daugiau padedu organizuoti, dirbu su slidėmis ir darau daug kitų dalykų. Bet vienareikšmiškai – iš pradžių yra daroma daug klaidų. Galvoji, kad daug moki, daug supranti. Bet gyvenimas įrodo, kad ir nemoki, ir nesupranti. Tik per patirtį ateina supratimas, kad reikia pasitikėti profesionalais, nuolat mokytis ir tobulėti. Todėl jaunesniam sūnui yra ženkliai lengviau, nes jis eina pramintu keliu. Mažiau yra tų tradicinių klaidų, kurias daro tėvai.
Su neteisingais reikalavimais, neadekvačiais lūkesčiais. Per mažai įdedama darbo. Tam ir daromi gyvenimo būdo, gyvenimo vietos pakeitimai Alpių link, ir daug kitų dalykų, kurių nebūtų, jei tai būtų vykę iš karto“, – kalbėjo V.Lapienis, kurio jaunesnysis sūnus Rapolas jau šešerius metus gyvena tarp Lietuvos ir Italijos – jis kiekvieną sezoną daugiau nei pusmetį praleidžia Bormijaus miestelyje, kur įsikūrusi „Ski Racing Camp“ komanda.
Lietuva – ne kalnų šalis. Kodėl šeima pasirinko kalnų slidinėjimą? „Na, taip tiesiog gavosi. Aš pats vaikystėje esu slidinėjęs, todėl aistrą turėjau. Pradėjome nuo Jokūbo, paskui jie abu užsikabino. Ši sporto šaka Lietuvai išties unikali. Bet sutikome puikius trenerius – Audrių Santacką, Ievą Januškevičiūtę, Jurijų Švecovą Lietuvoje. Daugybė aplinkybių susidėjo. Kita vertus, mes mėgstame iššūkius“, – šyptelėjo V.Lapienis.
Kitas Lietuvos atstovas N. Užkuraitis pirmojo nusileidimo metu buvo 75-as (59,65 sek.), antrojo – 62-as (56,45 sek.). Bendroje įskaitoje užėmė 62-ą poziciją.
„Ni labi“, – po finišo priėjusiam latvių kalnų slidininkui ištarė N.Užkuraitis. Lietuviškai tai reiškia nieko gero. O paprašytas papasakoti, kaip vertina varžybas, vyriausias Lietuvos rinktinės šiame festivalyje narys sakė: „Trasos gana sudėtingos, labai daug ledo. Varžovai labai stiprūs. Buvo šalta. Stengiausi viską daryti iš paskutiniųjų. Antras važiavimas geresnis. Bet, svarbiausia, buvo finišuoti. Prieš pirmą bandymą bijojau, atsargiai čiuožiau. O antrajame buvo šiek tiek drąsiau ir greičiau.“
Didysis slalomas – ne pagrindinė 18-mečio rungtis. Daug didesnes viltis jis sieja su slalomu, kuris vyks vasario 13 d. „Slalomui esu labiau nusiteikęs, nes jį daugiau treniruojuosi, geriau moku.“
Didelį įspūdį druskininkiečiui paliko sekmadienį vykusios festivalio atidarymo iškilmės: „Sutikau nemažai pažįstamų iš FIS stovyklos. Atidarymas buvo nuostabus, „labai patiko. Tikrai faina.“
N.Užkuraitis – vienas aukščiausių Bakurianyje startuojančių kalnų slidininkų. 190 cm ūgio lietuvis mano, kad aukštas ūgis gali būti ir privalumas trasoje: „Kartais būna lengviau čiuožti, blokuoti vėliavėlę. Bet ir mažiems gerai, svorio centras žemiau, gali greičiau įveikti vartus.“
Tiesa, nors yra aukšto ūgio, kalnų slidininkas prisipažino, kad nelabai mėgsta žaisti krepšinį. Jis savo laisvalaikį skiria ekstremaliam bėgimui parkūrui.
LTOK Naujiena
