Rudenį sporto klubai ima dūgzti nuo naujų veidų. Treneriai juokauja – vos tik pasigirsta rugsėjo skambutis, salėse pasirodo tiek pat entuziazmo, kiek sausį po Naujųjų metų pažadų. Tačiau šis suaktyvėjimas dažniausiai būna trumpalaikis – statistiškai vos kas penktas rudens sporto naujokas išlaiko ritmą ilgiau nei kelias savaites.
„Po vasaros pramogų, nuotykių ir atsipalaidavimo rugsėjis dažnai asocijuojasi su grįžimu į rutiną. Aprimsta šventės, kelionės, netikėti pasibuvimai su draugais. Prasideda mokslo metai, darbai įgauna įprastą tempą, trumpėja dienos. Psichologiškai tai sukuria jausmą, kad prasideda naujas etapas“, – aiškina sporto psichologė Saulė Liesytė. Ji priduria, kad šis reiškinys psichologijoje vadinamas „fresh start effect“ – simboliniai momentai, tokie kaip metų ar sezonų kaita, skatina keisti įpročius. „Rugsėjis tam idealus – po vasaros chaoso grįžtame į aiškią struktūrą“, – sako ji.
Pasak psichologės, rutina suteikia ne tik tvarkos, bet ir poilsio jausmą. „Kūnas nori pastovumo – miego, maisto režimo. Protas nori aiškumo – žinoti, kada, kur ir kas laukia“, – tęsia S. Liesytė. Prie to prisideda ir praktiniai dalykai – atšalus orams žmonės vis dažniau renkasi šiltas patalpas vietoje bėgimo parke ar treniruotės lauke.
Treneriai kasmet stebi tą pačią bangą – rugsėjį salės prisipildo, o po kelių savaičių dalis naujokų išnyksta. „Per metus matyti trys aiškios bangos – sausis, kovas ir rugsėjis. Pastarasis visada pats intensyviausias. Salės pilnos žmonių, kurie grįžta po vasaros ar pradeda nuo nulio“, – sako sporto trenerė Evelina Voropajeva, grupines treniruotes vedanti jau dvylika metų.
Anot jos, dauguma rudens naujokų pasitraukia apie spalio pabaigą. „Tai tie, kuriuos į salę atvedė tik pradinis entuziazmas. Pirmos trys savaitės – tarsi įsimylėjimas. Viskas nauja, įdomu, bet kai pasibaigia tas „meilės periodas“, prasideda tikrasis išbandymas“, – pasakoja trenerė. Ji pastebi, kad ypač sunku ritmą išlaikyti mamoms, kurios po vasaros pagaliau randa laiko sau, bet greitai tenka derintis prie vaikų ligų, darželio karantinų ar žiemos švenčių.
„Ateina rutina, nuovargis, kiti įsipareigojimai. Ir tada paaiškėja, kas sportuoja rimtai, o kas – tik iš impulso. Reikia pasirinkti: ar kelsiuosi anksti į treniruotę, ar miegosiu ilgiau? Ar eisiu pavargęs po darbo, ar liksiu ant sofos? Ne visi sugeba pereiti prie disciplinos“, – teigia E. Voropajeva.
Psichologė S. Liesytė pritaria – motyvacija svyruoja, todėl svarbu turėti aiškų tikslą, planą, palaikančią aplinką. „Be aiškaus tikslo, trenerio ar bendraminčių, sportas dažnai nutrūksta. Motyvacija – kaip banga, kurią reikia išmokti gaudyti“, – sako ji.
Pasak psichologės, didelė klaida – lygintis su kitais ar siekti sportuoti tik todėl, kad taip daro draugai ar įtakingi asmenys socialiniuose tinkluose. „Tai netvariausia motyvacija. Mes esame emocinės būtybės, todėl tai, kaip jaučiamės veikdami, daro didelę įtaką norui tęsti. Užsibrėžiant nerealistiškus tikslus – penkias treniruotes per savaitę ar griežtą mitybą – labai greitai ateina perdegimas. Ilgalaikiai įpročiai formuojasi palaipsniui“, – pabrėžia S. Liesytė.
Jos patarimas paprastas – pradėti iš noro, o ne iš kaltės. „Ne dėl to, kad vasarą „tiek visko privalgei“, o dėl to, kad nori jaustis geriau. Kūnas – ne aksesuaras, o įrankis patirti gyvenimą. Kai rūpiniesi juo iš meilės ir pagarbos, sportas tampa gyvenimo dalimi, o ne prievole“, – sako psichologė.
Trenerė E. Voropajeva priduria, kad net ir motyvuoti žmonės susiduria su praktiniais iššūkiais – kaip išsirinkti tinkamą sporto šaką, trenerį ar laiką. „Dabar tiek daug informacijos, kad žmonės pasimeta. Vieni treneriai aktyviai reklamuojasi, kiti – visai ne. Todėl tokios platformos kaip „Start today“ labai padeda – jose gali rasti treniruotes, palyginti, užsiregistruoti. Treneriams irgi patogiau – nereikia rūpintis reklama ar registracijomis“, – pasakoja ji.
Kiek laiko reikia, kad suprastum, ar treniruotės tinka? „Klausyk savęs. Kartais užtenka vienos treniruotės, o kartais reikia mėnesio. Svarbiausia – kad sportas teiktų malonumą, o ne taptų kančia“, – sako E. Voropajeva.
