Lietuvos moterų kerlingo rinktinė antrus metus iš eilės padarė tai, kas dar neseniai atrodė sunkiai pasiekiama – išsaugojo vietą aukščiausiame Europos čempionato divizione ir trečius metus iš eilės varžysis tarp dešimties stipriausių Senojo žemyno komandų. Virginijos Paulauskaitės vadovaujama komanda, kurioje žaidė Rūta Blažienė, Olga Dvojeglazova, Miglė Kiudytė ir Justina Zalieckienė, Suomijoje vykusiame čempionate iškovojo tris pergales ir užėmė aštuntą vietą. Tai – išskirtinis pasiekimas, turint omenyje, kad Lietuva iki šiol neturi nė vienos akmenslydžio treniruočių bazės, o sportininkės nuolat priverstos vykti į kaimynines šalis ir savo lėšomis bei laiku rūpintis pasirengimu.
Visos Europos čempionato elito komandos turi savo kerlingo arenas, o dauguma jų jau yra užsitikrinusios kelialapius į Milano ir Kortinos olimpines žaidynes. Lietuvės – vienintelė rinktinė be infrastruktūros, tačiau su ryžtu ir rezultatais, kurie įrodo, jog net ir tokios aplinkybės negali sustabdyti stiprios komandos augimo. Šiemet iš A diviziono iškrito Vokietijos ir Čekijos komandos, kurias ateinančiame sezone pakeis Latvija ir Estija – abi šalys turinčios modernias kerlingo bazes, kuriose treniruojasi ir lietuvės.
„Šių metų tikslas buvo aiškus – išlikti elitiniame divizione. Džiaugiuosi, kad jį pasiekėme. Komandos žaidimas buvo brandesnis, o trys pergalės prieš Šveicariją, Vokietiją ir Čekiją parodė, kad galime kovoti su stipriausiomis Europos rinktinėmis“, – sakė Lietuvos kerlingo asociacijos generalinis sekretorius Vygantas Zalieckas. Lietuvės visas tris pergales pasiekė paeiliui antrajame, trečiajame ir ketvirtajame turuose, tačiau vėliau pergalių tempo išlaikyti nebepavyko, o paskutiniai du susitikimai baigėsi skaudžiomis nesėkmėmis.
V. Zalieckas pabrėžė, jog suteikus komandoms tinkamas sąlygas Lietuvoje rezultatai galėtų būti dar stabilesni ir aukštesni. Pasak jo, komandiniams sportams būtinas atskiras finansavimo modelis, kuris leistų nuosekliai rengtis ketverių metų ciklui, užtikrintų trenerių, psichologų ir kitų specialistų darbą bei leistų sportininkėms pagaliau turėti pilnavertę treniruočių bazę savo šalyje. Kaip jis teigė, „Lietuvoje kerlingo nėra, bet yra vieni aukščiausių rezultatų Europoje“.
Aštunta vieta žemyno pirmenybėse – vienas ryškiausių pasiekimų Lietuvos komandinio sporto istorijoje. Lietuvos kerlingo asociacija neslepia pasididžiavimo komanda, kurios charakteris ir užsispyrimas įkvepia tikėti dar aukštesniais rezultatais ateityje.
Šių metų Europos moterų čempionate triumfavo Švedijos rinktinė, finale 7:5 nugalėjusi Škotiją. Bronzos medaliai atiteko šveicarėms, kurios 8:4 įveikė norveges. Švedija šiemet užfiksavo dvigubą triumfą – vyrų varžybose taip pat nugalėjo švedai, finale 5:4 pranokę Šveicariją, o bronzą iškovojo Škotija, 9:3 įveikusi Italiją. Kerlingas visame pasaulyje sparčiai populiarėja, o Lietuva, nepaisant infrastruktūros stokos, jau įsitvirtino tarp elitinių Europos komandų.
