Šiauliuose vyko tradicinis imtynių festivalis, kuris apjungė dvejas varžybas – „Sun City Open“ ir Rimanto Bagdono imtynių turnyrus. Renginyje dalyvavo 260 imtynininkų ir imtynininkių (175 dal. – Sun City Open ir 85 dal. R. Bagdono TT) iš dešimties valstybių. Įspūdžiais apie turnyrus pasidalino vienas organizatorių Aivaras Kaselis ir Lietuvos imtynių federacijos prezidentas Aleksandras Kazakevičius.
A.Kaselis: renginys reikalingas ir išties tradicinis
„Turnyras praėjo sklandžiai, džiugino, jog atvyko puikias imtynių tradicijas puoselėjančios šalys, tokios kaip Kanada, Moldavija, Ukraina, JAV, Švedija.
Man daug ką pasako gausus dalyvių skaičius, reiškia yra susidomėjimas, reiškia renginys reikalingas ir išties tradicinis.
Du turnyrai sudarė galimybę kovoti dėl medalių kelių amžiaus grupių imtynininkams ir imtynininkėms nuo jaunučių iki suaugusių.
Prie naujovių priskirčiau tai, kad šiemet pavyko suburti visų trijų olimpinių stilių kovotojus ir kovotojas.
Šiek tiek apmaudu, kad neatvyko jau užregistruotos Vokietijos, Norvegijos, Jamaikos, Azerbaidžano komandos. Ką padarysi, kartais gyvenime ne viską pavyksta numatyti.
Smagu, kad į turnyrą Šiauliuose atvyko esami ir buvę federacijos vadovai bei prezidiumo nariai, sportininkams sėkmės linkėjo vienas ištikimiausių varžybų stebėtojų, buvęs premjeras Algirdas Butkevičius, vienas Šiaulių miesto vadovų vicemeras Justinas Švėgžda. Ir, žinoma, jaučiu didelę padėką, manau, ne aš vienas, Rimantui Bagdonui už jo rūpestį, dėmesį ir patarimus.
Po turnyro dalyviai kibs į darbą treniruočių stovykloje. Saulės mieste bent savaitei pasiliks kanadiečiai, moldavai, atletai iš Singapūro. Specialiai prie stovyklos prisijungė atvykę prancūzai“.
A.Kazakevičius: tik kartu išvien dirbdami imtynių labui didinsime populiarumą šalyje
„Galiu suprasti, kuomet užsieniečiai dėl tam tikrų priežasčių neatvyksta į renginį. Visko pasitaiko. Šįkart daugiausia klausimų kelia Azerbaidžano delegacijos neatvykimas. Oficiali versija – keli atletai negavo vizų. Mums draugystė su Azerbaidžano imtynininkais yra svarbi, todėl šią situaciją aiškinsimės, nepaliksime be dėmesio.
Visgi apmaudu, kuomet varžybose nedalyvauja imtynininkai, kurie sportuoja tame pačiame mieste. Nevyniosiu žodžių į vatą – trenerio Renato Dijoko nedalyvavimas turnyruose mažiausiai keistas. Jei tai yra ambicijų klausimas, manau, tokio masto šalies turnyras yra ta vieta, kur tas ambicijas derėtų nuleisti. Apskritai, šalies komandos savo dalyvavimu turėtų palaikyti Lietuvoje organizuojamus imtynių renginius. Visi šalies imtynių centrai turėtų įtraukti Lietuvoje vykstančius renginius į savo planus, o ne dairytis į kaimynines valstybes. Tai yra tiesiogiai susiję su mūsų imtynių prestižu.
Įsivaizduokite, kokiems galams antrą kartą į Šiaulius belstis pajėgiai Korėjos klasikų komandai, kuomet prieš kelis metus vykusiame turnyre nebuvo su kuo kovoti? Tik kartu išvien dirbdami imtynių labui didinsime populiarumą šalyje, mūsų sporto matomumą ir, svarbiausia, auginsime jaunų imtynininkų lygį.
Naudodamasis proga noriu padėkoti visiems, prisidėjusiems prie turnyro organizavimo. Tačiau, mano nuomone, savaitgalinis turnyrų maratonas sunkiai „ištempia“ dvi dienas. Tuo įsitikinau prieš savaitę viešėdamas „Dinaburg Cup“ turnyre Latvijoje, kuriame sugeneruotos nemenkos rėmėjų lėšos, kurios leistų kad ir keturias dienas vykdyti varžybas. Tačiau jau antra Latvijos turnyro diena atrodė kaip pirmos dienos šešėlis – visiškai išsikvėpęs renginys.
Daug amžiaus grupių, trys stiliai yra galbūt gerai atletams ir atletėms, tačiau išvargina tiek organizatorius, tiek teisėjus. Dingsta kokybė. Du turnyrai, reiškia tradiciškai du atidarymai arba, kaip dabar sakoma, dvi oficialios dalys. Jau vien tas įneša nesklandumų. Galvočiau, gal turnyrai ir papuošia vienas kitą, bet kartu ir sumenkina, dingsta išskirtinumo efektas. Kalbėsiu su organizatoriais dėl permainų. Manyčiau, reikėtų arba atskirai varžybas rengti, arba keisti vienų iš jų vietų. Žinoma, įsiklausysiu į visas nuomones, dėl renginio ateities spręsime visi kartu”.
Tekstas ir Foto: Valdas Malinauskas
