Vienuolika metų nuoseklaus darbo, devyni bandymai prie automobilio vairo, techniniai iššūkiai, šimtai valandų smėlyje ir begalinė įtampa – visa tai virto istoriniu pasiekimu. Vaidotas Žala grįžo į Lietuvą su prestižiškiausiu automobilių sporto trofėjumi – Dakaro „Beduinu“, pirmą kartą šalies istorijoje tapęs sunkvežimių įskaitos Dakaro ralio čempionu.
Sugrįžęs iš dykumos karščio į žiemišką Lietuvą, sportininkas prisipažino, kad suvokti šios pergalės mastą dar prireiks laiko. Vilniaus oro uoste V. Žalą pasitiko gausus būrys sirgalių, skandavusių „Lietuva“ ir „Ačiū“. Pats sportininkas neslėpė emocijų ir teigė, kad tokio palaikymo visiškai nesitikėjo, o pasiekimas – visos komandos ir žmonių, buvusių šalia per visą 11 metų kelią, nuopelnas.
Dakaro ralyje V. Žalai teko išgyventi ir milžinišką psichologinę įtampą, ypač tada, kai ekipažas tapo varžybų lyderiu. Kiekvienas kilometras reikalavo maksimalaus susikaupimo, o didžiausia kova vyko ne trasoje, o galvoje. Sportininkas pabrėžė, kad lemiamu momentu itin svarbus buvo patyręs šturmanas ir visa komanda, padėjusi išlaikyti šaltą protą iki pat finišo.
Emocijos prasiveržė tik paskutinę dieną, kirtus finišo liniją. Tačiau stipriausias momentas, pasak V. Žalos, buvo podiume netikėtai suskambęs Lietuvos himnas. Iki tol ankstesnėse klasėse himnas nebūdavo grojamas, todėl ši akimirka tapo ypatinga ir simboliškai vainikavo daugiau nei dešimtmetį trukusią kelionę.
Nors Lietuvoje Dakaro ralis sulaukė milžiniško dėmesio, pats sportininkas sako, kad dabar svarbiausia – poilsis ir bandymas susivokti, kas iš tiesų įvyko. Po sekinančių varžybų ir didžiulės emocinės įtampos V. Žala neskuba galvoti apie ateities planus, tačiau neabejoja, kad ši pergalė ilgam išliks viena ryškiausių akimirkų jo karjeroje ir viso Lietuvos automobilių sporto istorijoje.
